Nevertinam to, ką turim,Kol neprarandam. Taip yra.Nematom pravirų durų.Pamatom tik sieną užmūrytą. Toje vietoje, kai atsimušame kakta.Kai suprantame, kad istorija pabaigta.Norime ją išgirsti nuo pradžių.Norime pakartoti. Norime pradėti kortuoti,Kai jau nebeturime, ko statyti ant kortos.Kai viskas jau pralošta, norim bandyti.Dar kartą. Dar nors vieną vienintelį kartą…Deja…
Pailsėkim susėdę pavakary…
Pailsėkim pavakary. Tyliai. Pasėdėkim.Susiglaudę. Švelniai. Apsikabinę.Juk žinom – bus gerai. Tada.Tikrai. Visiems. Ir man. Ir tau.Ir mums. Ir jiems. Ramybė. Tyla. Gėris. Prieblanda.O gal šviesa. Akyse. Širdyje.Mintys aiškios. O gal tuščia galva.Kam kankintis? Stengtis?Persistengti. Skubėti. Dirbti. Kentėti. Kam? Pailsėkim pavakary.Ramiai. Pasėdėkim. Tyliai.Susiglaudę. Rankom susikibę.Užsimerkę. Arba žvelgdami tolyn.Į pavasarį. Pavasariop. Pavasaryn…
Ratais.
Sukame ratus aplink tuos,Kuriuos mylime.Kaip gandrai dangujeAplink savo gandralizdį. Kaip ryklys aplink auką,Kai daro analizę – kiek svorio,Kiek kąsnių, kiek kraujo.Ar pajus kažką naujo. Ar viskas taip pat.Lyg lėtas siūlų sukimas į kamuolį.Tartum bitės į avilį. Spiečiumi.Gal mokėdamos medumi. Gal lėta mirtimi šaltą žiemą.Nežino nei vienas. Kaip vorasTą kamuolį siūlų į lengvą voratinklį.Tartum ratas ar…