Nevertinam to, ką turim,
Kol neprarandam. Taip yra.
Nematom pravirų durų.
Pamatom tik sieną užmūrytą.

Toje vietoje, kai atsimušame kakta.
Kai suprantame, kad istorija pabaigta.
Norime ją išgirsti nuo pradžių.
Norime pakartoti.

Norime pradėti kortuoti,
Kai jau nebeturime, ko statyti ant kortos.
Kai viskas jau pralošta, norim bandyti.
Dar kartą. Dar nors vieną vienintelį kartą…
Deja…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *