Dar primityviau.

Taip būna. Nori išsipasakoti, bet…Suvoki, kad niekas nesupras.Ir tu jautiesi pasimetęs, bet žinai –Gi niekas nesuras. Tau skauda širdį, koją, ranką,Net ašarų, atrodo, nepakanka…Pačiam su savimi sutarti tenka.Tik tavo mintys tau paguodos žodį renka. Ir nieks daugiau. Ir būk ramiai.Neužsipulk pasaulio nekaltai.Kodėl taip pasimokome retai?Visi mes esam ir karaliai, ir kvailiai…