Apie poetus…

Nejaugi žinai,Kaip atrodo kažkoks poetas?Tik vėjas ūbauja tarp medžių.Neranda,Vargšas,Niekada sau vietos. Ir tarp dangoraižių jis ūbauja taip pat.Tenai aukštai net daug liūdniau.Taip pratisai.Ir vilkas kaukia.Ar matai geltonas jo akis?Ar pažiūrėsi tu į jas? Ir ką tau vilko akys pasakys?Apie vienatvę.Vienišo poeto.Kaip vilkas kaukiančio.Kaip vėjas.Ieškančio sau vietos…

Vienatvė.

Aš bėgu nuo vienatvės.Nemėgstu vienišumo.Tik ta vienatvė iš paskutiniųjų,Vis kimba prie manęs.Kaip girtas kimba griūdamas į tvorą.Kabinas į mane. Aš vis bandau ištrūkt,Kaip musė,Kai pamato vorą.Artėjantį iš savo seilių nupintu tinku.Vienatvėj net sustingsta ir virpėt nustoja oras.Jos bijo laikas. Laukia.Kol praslinks pro šalį.Ir pats vėluoja.Kol galų gale praeina.Pasibaigia vienatvėje.O ji nebijo nieko…