Suteik man dar nors vieną šansą,
Žvaigžde, pakilt iki tavęs ir nenukrist.
Ištiesk pagalbos sparną, audra.
Kai man sparnus žaibų trenksmai pakirs.
Stovėti noriu tiesiai
Ir tvirtai ant žemės.
O virš galvos matyti dangų,
Kuris man ateitį džiaugsmingą lemia.
Ne lakų smėlį noriu jaust po kojom.
O lakų vėją plaukuose.
Tegu jis plaukus man šukuoja.
Kai stūgauja kaip vilkas laukuose…
Suteik man paskutinį šansą, Dieve.
Būt pamatyta, išklausyta, išgirsta.
Kad sužibėčiau tamsoje bent vieną kartą.
Kaip kometa iki dabar neatrasta…