Patiktų man rašyt eilėraščius
Apie žvaigždes arba
Kaip krenta vyšnių žiedlapiai
rausvi ant tako.
Kaip tyliai „Aš tave myliu“
Man švelnios, mielos lūpos sako.
Patiktų pasakoti apie baltą smėlį
Po kojomis, kurį liečiu pėdom.
Ir apie jūros mėlį
ir jos šiltas bangas.
Dar apie saulę.
Tai ko rašau apie raudas?
Kodėl tą šiltą smėlį
Man pakeičia skalda?
Ir vėl rašau apie skriaudas ir sielą
Užgautą. Apie praleistą laiką be prasmės?
Kodėl ne apie ryškią saulę,
O apie liūdną nuoskaudų pasaulį?
Ir apie nykią ašarų pakalnę,
Kurios visi mes esam nusipelnę.
Tas klausimas retorinis. Tiesa.
Gal parašysiu dar, kaip
Rytą žolę nugula rasa.
Kaip kvepia pievų rūkas.
Ir apie tai, koks tas gyvenimas
Gražus. Kaip mielas ir spalvotas
Atvirukas. Juk laiko dar yra rašyti?
Gal… Tik gal. Patiktų man…