Jei jūs norėsite – visada suprasite.
Jei nenorėsite- kelią ir būda rasite.
Pabėgti iš mano minčių labirinto.
Atidarysite duris į spintą,
O per jas išeisite į svetimą man tolimą šalį.
Mano žodžiai, mano visų argumentų strėlės
Skris jums pro šalį.
Švilps pro jūsų ausis.
Prabėgs pro akis,
Kaip juodai baltas begarsis kinas.
Mandagus,
Bet savo merginai abejingas vaikinas.
Bus gražus, bet tuščias ir šaltas porceliano Puodelis, kurį Kinijoje pagamino kinas.
Tik niekas į jį neįpylė karštos arbatos.
Koridoriuje stovi šlapi batai.
Niekam nereikalingi, kaip mano mintys.
Nes kojos basos pievos žolę mindys.
Ir ant smėlio prie jūros liks basų kojų pėdsakai.
Nieko nesuprantu, ką tu man sakai.
Ir tu nesupranti manęs,
Nes nenori.
Bėga nuo eglių tiršti sakai.
O eglės stovi didelės ir orios.
Kaip mes abu šalia vienas kito.
Viskas seniai pasakyta.
Kam tiek daug kalbėjimo?
Viską jau seniai supratote,
Jei norėjote.
Jei nenorėjote – nesupratote.
Taip ir sukasi tas gyvenimo ratas.
Ratu aplink nieką…