Juk laimė apie nieką. Apie vaikus ir šunį.
Apie slieką. Jis tyliai šliaužia.
Jis raitosi baloj. Kaip laikas.
Kaip mažas ir labai supykęs vaikas.
Kuris išeina įsižeidęs.
Kuris suvalgo paskutinę spurgą.
Nors žino, kad negaus daugiau.
Ir pasibaigs. Ir nebeliks.
To laiko. Kuris kaip mažas įsižeidęs vaikas.
Kaip sliekas baloje, kuris nušliauš.
Daugiau jo nebebus. Tai ką darau?
Tiesiog guliu pliaže…