Manau,
Kad galima pakeist likimą.
Seniau taip nemaniau.
Todėl pateisinau lėkimą.
Stačia galva. Kažkur.
Degimą dėl bet to.
Visur. Iš nieko.
Iš mažo trupinio.
Ar kirmino. Ar slieko.
Iš kibirkšties tuščios beprasmės.
Nes karčios
Tiesos nešėja aš buvau.
Kaip kibirų vandens iš šulinio su naščiais.
Arba ligonio ant neštuvų.
Kad pasikeisti neįmanoma.
Kaip kuro į lėktuvą.
Jau neįpilsi danguje.
Jei kristi lemta – krisi.
Tarsi lempa naktyje.
Užgesi ir nerasi žvakės tamsoje.
Per daug įskiepyta.
Šakų į medį.
Ar aš kalbu tą patį?
O jau maniau –
Pasikeičiau…