Mielas melas.Toks gražus.Toks geras.Toks švelnus ir šiltas. Nesimato galo.Tam pūkuotam melui.Saldžiam, kaip medus midui.Tikrai ne karčiam alui. Karčiai tiesai reikia šviesos.Ji tokia negraži.Nenoriu matyti jos.Geriau saldus midus. Rožinis. Truputį slidus.Lyg atlasas.Lyg šilko kelias be pabaigos.Be galo. Tikrai taip.Geriau. Mieliau.Saldus kaip midus.Mielas melas.
Iki galo.
Kvatokis. Juokis garsiaiVerk. Ar net raudok.Jeigu reikia, kartais –Saldžiai pasvajok. Iš visos krūtinės.Rėk. Nepasiduok.Jei kovoji – stipriai.Viską iškovok. O gal net nereikėjo?Pradėti. Taip. Žinok:Jei eit, tai iki galo.Jei ne – dabar sustok.
Kai gaudai… Arba burės ir aitvarai.
Gaudai dūžtantį stiklą.Kai krenta taurė iš rankų.Kraujo puta ištikšta.Neša banga nuo kranto.Į norimą siekiamą tikslą. Gaudai iš skaismo orą.Tyliai galvoji norą.Širdies plakimas lėtėja.Gyventi noras didėja.Neša kylantis vėjas. Gaudai prabėgantį šansą.Tą paskutinį kartą.Skrieji link norimo kranto.Žaizda užsitraukia.Tik randas. Lieka. Bet gaudai.Nors skauda.Tolsti.Tačiau artėji.Perpjauta arterija. Gaudai pučiantį vėją.Gaudai ir pameti tikslą.Bėgi nuo skausmo.Iš skausmo.Viskas…
Tiesiog žmogus.
Taip – aš tokia.Ir nieko čia nepadarysi.Įeisiu pro duris.Galbūt įleisi,O gal ir išvarysi. Nes aš tokia.Ir jau kitaip nebus.Tiesiog esu tokia.Iš sapno teks pabust.Nebebijoti teks. Nes juk ne pragaras aplink,Nors aišku,Kad ir ne dangus.Tiesiog gyvenimas.O aš jame tiesiog žmogus….
Ugniniai kamuoliai rieda.
Ridenu nuo kalno ugnies kamuolį.Rieda lyg paprastas.Žemės traukos paveiktas.Keista.Nes yra ugninis. Žaibo rankų sukurtas.Kad jį perkūnas.Krenta karūnos.Pykčio kamuoliai viską griauna.Žolę degina. Viesulas medžius rauna.O kamuolys nurieda ir nutolsta.Širdis apsala.Ugnis gauna galą.Viskas atvėsta. Apšerkšnija.Nieko vėl nebelieka.Giedra.Ramu.Gražu ir net nelyja…
Paprasta.
Naktis. Jau miega visi.Pasiškekėkim, mieloji.Esi neteisi.Jausmus reikia mokėti valdyti. Tartum kojines adyti.Paprasta. Niekas neprarasta.O atrasta per amžius labai daug.Amerika ir kosmosas užvaldytas. Surinkti save yra lenva.Lyg batus valytis.Nusikerpi ilgus plaukus.Ir išmeti nieko nelaukus. Padarai ir pamiršti.Juk tai nėra sunku.Juk ne visatą reikia užvaldyti.Bet aš nemoku kojinių adyti…
Mirtis mūsų neišskirs.
Mirtis mūsų neišskirs.Mus išskirs gyvenimas.Žvakės liepsnos plevenimasTamsoje. Tyloje. Šaltyje.Migloje. Blausi šviesa per stiklą.Kas tikra?Kas netikra?Drungnas vanduo stiklinėje.Taurė seno vyno neliesta. Negerta.Musė tarytum girta.Zyzia kiekvieną rytą.Lyg bunda.Lyg miršta. Žvilgsnis ramus ir bejausmis.Sunku taip gyventi ir gerai jaustis….Širdin beldžiasi nerimas.Mūsu mirtis neišskirs.Mus išskirs gyvenimas…
Žinios nešėjas.
Aš visą savo meilę sudėjau į skrynelę,Kad tu ją neštum tokį ilgą, sunkų kelią.Užkroviau tau naštą. Kryžių.Įteikau raštą tą dieną,Kai ant mūsų, išėjusių iš bažnyčios,Barstė ryžius. Bet tu juk tik žinios nešėjas,Tik šauklys.Juk nekaltas ryklys, kad ryja.Kaip nekaltas lietus, kai lyja.Niekas nekaltas.Bet žinios nešėjas bus pakartas. Jei atneš blogą žinią.Jei skrynutė liks tuščia.Kaip moteris nėščia,Kuri…
Nekenčiu tamsos.
Paprastas faktas –Nemėgstu tamsos.Nerandu joje grožio,Nematau ten tiesos.Nematau joje rožės.Jei liečiu –Tik spygliai stipriai duria ir skauda.Net, jei kvepia skaniai. Neapykanta tamsai.Įsismelkus giliai.Jei gražu,Tai tik kartais,Kai dangaus šviesuliai šviečia ryškiaiIr rodo kelią vargšui nakty,Ir atrodo naktis mums graži,Nors gili. Bet tamsa tai apgaulė.Dega laužas nakty,Jis gražus,Nes kaip saulė,Šildo veidą.Akis.O tamsa tai tik šaltis.Joj pražūna viltis.…
Jei norėsite.
Jei jūs norėsite – visada suprasite.Jei nenorėsite- kelią ir būda rasite.Pabėgti iš mano minčių labirinto.Atidarysite duris į spintą,O per jas išeisite į svetimą man tolimą šalį.Mano žodžiai, mano visų argumentų strėlėsSkris jums pro šalį.Švilps pro jūsų ausis. Prabėgs pro akis,Kaip juodai baltas begarsis kinas.Mandagus,Bet savo merginai abejingas vaikinas.Bus gražus, bet tuščias ir šaltas porceliano Puodelis,…