Author: filosofe

Taip norisi,Kad jam manęs reikėtų.Kaip rudenį jaukios šiltos arbatos.Kai greitai bėga trumpos dienos. Tarytum sukasi vežimo ratas.Dar sukasi,Bet graudžiai traška senos ienos.Kai saulė vis žemiau. Ir vis liūdnesnė.Taip norisi,Kad jiems visiems manęs reikėtų.Nors neprašau. Bet kad visi norėtų.Išgerti su manim šiltos arbatos.O aš sakyčiau –Pagalvosiu. Matot, baisiai greitai sukasi tas ratas.Dienų, veiklos, žmonių.Aš pagalvosiu.Jūs tiktai…

Nuvalkiota frazė –Tu mano ramybės uostas.Tu mano bazė,Iš kur einu į gyvenimą.Tarsi į karą. Kur valdo visuotinis nerimas.Širdies variklis varo.Kažkur.Pirmyn.Ar tiesiog vietoj bėgti. Kaip garo turbina.Nesuprantu tokių sąvokų.Neslėpsiu.Esu pasimetus gyvenime.Todėl esi mano uostas. Lyg kino juostoj.Kaip vaikai gėles uostom.Nuoširdžiai nustebę.Mes šį filmą stebim.Saugiai apsikabinę…

Žvaigždė susprogo.Tyliai rusena.Ugnis užgeso.Šviesa plevenaKol mus pasiekia. Pamatom šviesą.To,Kas jau buvo.Ko seniai nebeliko.Jau nebėra. Jau praėjus era.Tos žvaigždės.Tos šviesos.Šilumos ir gyvybės.Jau paseno vertybės. Bent turėkim tvirtybės.Su tuo susitaikyt.Nes pasibaigė laikas.Susprogo.Išnyko seniai…

Kartais taip sunku perteikti.Šios akimirkos grožį.Kartais labai sunku –Neužtenka žodžių. Skaidri dienos tėkmė lauke po pietų.Už lango žydi vėlyva vijoklinė rožė.Ant medinių grindų –Saulės šviesos geltonas ruožas. Švelnus vėjelio dvelksmas.Pro praviras lauko duris į kiemą.Tas geras jausmas –Vakarop gerti kavą su pienu. Net musė rudeninė maloniau zyzia,Sušilusi ir atgijus.Lyg kalbanti kažkur lauke kaimynė.Ant stalo stovi…

Pasiklausyk – kukuoja.Ūbauja.Tau sako –Gal susitikime rytoj?Prie pradėjimo balto tako. Skaičiuoji?Neskaičiuok.Tegul ir šimtas.Čionai atėjęs, o iš ten išimtas.Nebesugrįši jau baltu taku. Ar šimtas bus.Ku ku.Ar ne.Ku ku.Tu atėjai laiku. Ir eik baltu taku ramiai.Kol susitiksime.Prie galo balto tako.Ku ku.Kažkas anapus tyliai sako…

Gal aš vagiu?Žodžius. Mintis. Jausmus.O gal nėra nieko neįprasto?Nieko, ko nepatyrė kitas žmogus? Per amžius.Per visą istoriją.Per visą daugybę tautų teritorijų.Per viską, kas jausta. Varpais gausta.Sakyta. Girdėta. Matyta.Nieko naujo po šia saule.Nieko naujo tam senam nutriušusiam pasauly…

Tam, kad pareitum,Turi išeiti.Tam, kad tikėtum,Turi nežinoti. Tam, kad pakeltum,Turi nukristi.Tam, kad praeitų,Turi skaudėti. Tam, kad pakiltum,Turi nusiristi.Tam, kad mylėtum,Niekas nežino… Ar kažko reikia?Ko būten tokio?Kaip šitai veikia?Kažkaip. Kažkur. Kažkodėl.

Kaip norėtum,Kad būtų?Dangus?Ar gyvenimas? Apima nerimas.Nori tylos ir ramybės.Teisybė.Kad būtų. Nekliūtų.Nei kojos.Nei rankos.Už skausmo. Tik jausmo.Kad būtų daugiau.Vis giliau ir giliau.Ir stipriau. Ir gyvenimas tikras.Kad būtų.Tikrai ne dangus…Koks tu keistas žmogus…

Išeiti.Pareiti.Tylėti.Klausyti. Girdėti.Kalbėti.Nereikia.Suprasti. Be žodžių.Atrasti.Matyti.Yra. Kas yra?Ko nėra?Kas atrodo.Išeiti…

Didžiausias deimantas karūnoj.Kainuoja brangiai.Pinigais.Ir savo kūnu.Už išsvajotą lobį moki. Aplinkui liejas kraujas kaip vanduo.Ir vasara praeina.Ir ruduo.Ir metai bėga.Mokame laiku. Pradėti reikia būnant dar vaiku.Sijoti.Per skausmingą norų sietą.Draugus. Svajones. Auksą.Už tą svarbiausią deimantą gyvenimo karūnoj. Išmoksti atnašauti auką.Daugiau jau nieko nebelauki.Kai jį turi.Tu puikiai supranti –Kad tavo sudaryti sandoriai yra geri…