Tvankūs vasaros vakarai.Pagaliau!Kaip be proto gerai!Danguje palaidi aitvarai. Skraido sielos su jais atvirai.Sklinda saulės ir meilės kerai.Nerti traukia gilyn ežerai.Apželia pelkių akivarai. O iš ten kyla svaigūs garai.Reik žiūrėti, kur arklius varai.Baigtis gali visai negerai.Viskas.
Rimtai?
Bendratimi. Bendrumu.Tavimi. Savimi.Buvimu.Tyloje. Tamsoje.Duotybėje.Šviesoje ir triukšme.Puikybėje. Kvailume.Jaukume.Kur nieko nėra ir viskas.Ryšys su kažkuo –Tikslas.Su savim. Su juo.Su niekuo. Begarsis plazdenimas naktyje.Bekvapis.Bespalvis.Nematomas.Tavyje.Savyje.Niekur.
Simboliai
Auka ar budelis?Ar tarpinė grandis?Ar kvailas juokas?Iš visko apie nieką. Ar kvailas pudelis?Pažįstate šunis?Protingas šuo.O kvailas juk apuokas. Simbolika kvaila –Pelėda išmintis.Ar mokate ir jūs gražiai dėliot mintis?Ir tiek.
Šeimininkė.
Aš šeimininkė savo gyvenime.Ne tik virtuvėje.Šaltas vanduo nuotykių gertuvėje.Verda, kunkuliuoja galvoje.Jausmų pipirai ir druska.Ryte pažadina supurtanti kava. Langai atviri.Vėjas debesis vaikosi.Tiulio užuolaidos plaikstosi.Miltų audra.Kažkas nutiko.Kažko nėra. Cinamono?Kmynų?Laisvės ir vandenynų?Karštų smėlynų?Ledynų?Gvazdikėlių? Išeinu ieškoti.Eisiu keliu per perėją.Juoda ir balta.Perėja ir kava.Šiandien juoda.Rytoj balta. Gyvenimo šeimininkė virtuvėje.Kepu kiaušinienę.Ar gaminu vakarienę.Arba keliauju nuotykių ieškoti.Savo pasaulio susigalvotoKaralienė…
Pailsėkim.
Kartais norisi tą jausmo krioklįSustabdyti.Būna – jausmas sklendžiaKaip erelis.Kartais. Bet jausmai juk būnaIr kaip žvirbliai –Striksi nuo musytės link musytės.Būna juk. Sutinkat?Pasakykit. Noriu pailsėti nuo krioklių.Nuo skrydžių.Nuo sunkių ir didelių jausmų.Trumpam padėkim kryžių.Bent trumpam. Pailsim.
Žmogiškumas man.
Žmogiškumas. Kaip jis atrodo?Man jis tada, kai niekam nieko nerodau.Tiesiog esu, kas esu.Kaip esu. Tokia, kokia esu. Be kvailų taisyklių,Kurias pati sau sukūriau.Ir kurių turiu laikytis.Ir kitiems nenoriu liepti jų vaikytis. Kvailų be tikslo sukurtų taisyklių.Kaip juodadarbiai kasa anglį kasykloj.Arba auksą. Kam? Ne sau.Kažkam kitam. Tai kam visa tai?Kam? Kokiem galam?Kokiem nežmoniškiem reikalam?Leiskime visiems būti…
Ach, tas karštis…
Saulė ir karštis balina.Smėlynuose besimėtančius kaulus –Driežo pliką kaukolę ir stuburą.Džiugina.Tingią gyvatę angį,Atšliaužusią į pakelę.Vargina. Kepina.Juodą katiną anr karštos palangės. Ach tas karštis.Jis sukelia tiek jausmų!Kūnas ir kraujas karštas.Lyg mafijozo kerštas.Po Sicilijos karšta saule.Tiek kančios, tiek malonumo.Tiek vargo per tą kerštą.Per tą karštį…
Atrodo…
Kartais atrodo taip.Jokiais žodžiais.Jokiais atodūsiaisJokiu kvėpavimu.Niekaip. Nepakeisi.To, kas yra.To, kas buvo.Kas galėjo būti.Kas nuėjo į nebūtį. Kas yra nepakeičiama.Kas yra nepataisoma.Nepasakoma.Neapsakoma.Nutylima. Numatoma.Numanoma.Bet neįrodoma.Dykai neduodama.Nenuperkama. Ir niekur neparduodama.Norėtum, kad būtų.Bet taip jau yra,Kad to nėra.Tik atrodo ir tiek…
Paradoksai.
Lietaus lašai per stiklą.Saulės šviesa per miglą.Žuvies kiaušiniai – ikrai.Taip tikra ir netikra. Tylėti nepadoriai atvirai.Kalbi, bet nieko nesakai.Gintaras kietas – minkšti sakai.Auksas ant piršto – vieni niekai. Jausmai, kaip didelio paukščio,Kur kyla į kosminį aukštį.Sparnai išskleisti, kad skristų.Akmuo po kaklu, kad kristų. Kaip kometa juodą naktį.Gyventi tam, kad sudegtum.Išnirti į ryškią šviesą.Ir dingti iškart…
Pasakaitės.
Oro pilys migloje. Gotikinė stilistika.Riteris ant žirgo lietuje. Auksinio sapno mistika.Riterio plaukai ilgi. Jie spindi tamsoje.Nukirstos galvos svajonės sudegusioje pilyje. Tiltas per bedugnę tarp kalnų.Žirgas žengia atsargiai. Riteris ramus.Tik žirgo žingsniai aidi. Spengianti tyla.Stokit! Taip nebūna. Viso to nėra! Vaikiškos fantazijos. Iliuzijos, niekai.Gražios pasakaitės, jom tiki tik vaikai.Kodėl gi jos sukurtos? Kokiems tikslams?Nebesutiksi riterių. Jie…