Niekas niekaip niekam neturi atrodyti. Spintelės, sienos ar grindys neturi būti pakankamai tamsios arba pakankamai šviesios, kad atrodytų švarios. Moteris neturi būti jaunesnė už vyrą bent dešimt metų tam, kad jam visada atrodytų jauna ir patraukli. Ir nereikia apsimesti kvaila, kad vyras jaustųsi protingas. Ir draugės neturi būti negražios, kad būtum bent tarp jų gražiausia. Yra kaip yra.

Abu vienas kitam yra patrauklūs arba ne, įtiksi jaunu amžiumi ir gražiu kūnu, bet neįtiksi kažkuo kitu. O jei tu įtiksi, ar jis tau bus pakankamas? Ar vyresnis, ar jaunesnis. Abu turi būti įdomūs vienas kitam ir įdomu turi būti kalbėtis abiems. Kažkam gerai su kvailais, kažkam su protingais. Na ir jausmelis turėtų būti, kai tave laiko kvailu, bet nusileidžia iki tavo žemo lygio, tiek jau to… Ir kenčia… Sunku įsivaizduoti didesnį pažeminimą. Apie baisias drauges net kalbėti liežuvis nesiverčia. Juk nesvarbu kaip atrodo, svarbu, kaip yra. Ir pilnavertis yra ne tas, kuris palyginęs save su kitais, jaučiasi gerai, o tas, kuris net nepagalvoja, kad reikėtų su kažkuo lygintis…

O spintelės, sienos ir grindys… Ar tamsios, ar šviesios jos tiesiog yra švarios arba purvinos. Tiek.

One thought on “Spintelės, sienos ir grindys”

Komentuoti: Eglė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *