Ir taip, ir ne…
Ir taip, ir ne.Vienam delne.Kvėpavimas -Įkvėpti ir iškvėpti.Pakeisti viską.Tiktai nieko nepakeisti.Tų žodžių, žvirblių, jaučių…Jaučiu.Nebepareis niekuo.Įpilti ir išgerti.Ir apsvaigti.Ir neapsvaigęs,Tikras būti tuo pačiu metu.Nes būsi tu.Nors taip seniai visai jau nebe
Pūga.
Pūga.Dangus ir žemė mylisi sniege.Užsitarnaut šventumo.Būt verge.Nenori žemė.Debesys nenori nusileisti.Pakils audra ir viesulai.Bus uraganasSukilęs vėjas rimsta.Baltas sniegas.Nuklojo žemę.Nesipyksta niekas,Nes neliko nieko.Atrodo tuščia.Bet užtat švaru…
Tirpstančio sniego lašas…
Liūdno moters veido atspindys lange.Tirpstančio sniego lašas.Nurieda per stiklą.Banalu.Bet kas pasakė,Kad netikra?Bebaigianti degti žvakė.Vaško ašara.Kiekvieną vakarą.Viskas,Kas turi pradžią,Turi ir pabaigą…
Šaltis ir šerkšnas.
Šaltis ir šerkšnas.Gremžti.Atsakymus savyje.Rasti.Kasti giliai.Nereikia.Veikia.Kas viršuje.Krislas.Savoj akyje.Graužia.Ašara rieda.Rytas.Gaidys jau gieda.Demonas suvaldytas.Šaltis ir šerkšnas…
Iš rudens perspektyvos.
Ruduo ir vėjas.Pasikėlęs,Nors ir išėjęs iš savęs.Iš laiko nuovokos.Iš saiko.Padangėm baltą šaltą sniegą vaiko.Kaip mažas,Pasišiaušęs lapais vaikas.Nes jaučia.Nebeliko laiko.Neliko nieko,Kas brangu.Tuoj bus prikrauta balto,O paskui -Aptirpusio ir pilko sniego.Geltonų lapų
Kaip valgoma tiesa?
Aš norėjau tiesos – ją gavau.O dabar nežinau.Ką su ja man daryti?Su kuo ją valgyti?Ir kaip nuryti?Kai drąsko gerklę.Graužia širdį.Ir kepenis, ir skrandį.Inkstus.Gal numirti?Nebus taip paprasta.Bet man reikėjo tai patirti.Nors,
Sapno vėjo gūsis…
Sapno vėjas neša sapną.Taip norėjos.Jausti kvapą.Švelnų, mielą, šiltą.Basomis per samanotą tiltą…Vėl patirti.Ryto aušrą degančia karšta širdim.Ritmą žirgo bėgančio kanopųBildesio į kalną šuoliais.Su tavim.Taip staiga ir netikėtai.Ėmė ir nulijo.Tilto samanos sulijo.Neprisėsi.Neprigulsi.Gal
Nėra.
Ir niekada nebus.Nes būti negali.Nėra tokio kelio.Vaivorykštės galo.Ar pradžios.Pasaulio krašto.Ar jo pabaigos.Iškelta ranka paliesto dangaus.Stebuklingo jausmo.Vienintelio žmogaus.Tobulo.Nekalto.Kelto.Į kitą pusę.Per upę.Į amžiną meilę.Į laimę.Į absoliučią tiesą.Į tobulybęŽemėje nėra.
Iš daug ko išaugau…
Aš iš daug ko išaugau.Pati nepastebėjau.Sėjėjas sėjo.Į kairę ir į dešinę.Meilę, tikėjimą, viltį ir neviltį.Sąžinę.Aguonos grūdas išaugo į žiedą.Ašara rieda.Į ryškų raudoną žiedą.Kviečio grūdas į varpą.Dusliai skamba varpas.Maža sausa gilė
Neramina. Nuramina. Nenuramina.
Keista keistos minties tėkmė.Keisti pasirinkimai.Keisti, kada kaisti.Nuo to, kas skaudina.Nuo to, kas neramina…Neslankioji lygiais takais.Nesirenki prinokusių sultingų uogų.Bet kabarojiesi stačiais šlaitais.Ir ieškai to,Kas nukelia ir nuskraidina stogą.Keisti keistų žmonių žaidimai.Keisti.Labai
Vėlinės.
Mėnuo dyla.Krenta į tylą.Lapai ir sniegas.Nenori niekas.Sudilti tyliai.Viesulu kyla.Sudrumsčia tylą.Kaukia.Akmenys skyla.Laikas nelaukia.Vis viena.Kiekvieną dienąMėnulis dyla.Nebyliai.Kauk nekaukęs…
Aplinkybės.
Kaip gaila,Kad mus,Tokius ypatingus,Nugali menkos aplinkybės…Kaip liūdna,Kad melodijos skamba,Nors jų tokia galybė,Tik septynių natų kiekybėje…Melodija griebianti už širdies.Ar jaudinantis kino filmas.Baigiasi.Ir jokios aplinkybės negali jų pailgint…Visų formų gyvybėsTuri pabaigą.Bet kokiomis
Trumpai.
Kodėl trumpiausios eilės -Gražiausios?Haiku ir viskas.Daina baigta.Todėl taip viskas yra,Tkriausiai,Nes greitas galas -Nauja pradžia.Po pilnatėlės -Naujas mėnulis.Naujesnės eilės -Meilė nauja…
Aš ne čia…
Aš visą laiką esu kažkur.Kažkokioje paralelinėje visatoje.Jūs mane matote,Bet aš jūsų – ne.Galite bandyti paliesti mane.Tik tada gal jus pamatysiu.Gal kažką pasakysiu.Nesu holograma.Tik tas gyvenimas,Kuris tarytum ne čia,Yra mano didelė
Kalta ar nekalta?
Aš galiu būt kalta,Jeigu tau šito reikia.Aš galiu būt kalta.Ir už tai,kas neveikia.Ir už vystantį žiedą.Už artėjančią žiemą.Už pasaulį po saule.Jei nebus net pasaulio,Pasakyti galiu,Kad nuėjom visi neteisingu keliu.O tą
Klydau ir įklimpau.
Išėjau už krašto ir ribų.Išėjau į girią, kur gūdu.Nuėjau gilyn ir pasiklydau.Nuėjau ir supratau, kad klydau…O gal aš nekystu?Gal esu teisi?Gal pasaulis klysta?Klysta jie visi.Klysta jūra, kopos.Pušys sengirėje ir pati
Labai prašau, nemokinkite manęs gyventi.
Kas gali mane išmokinti,Kaip reikia gyventi?Nebūkite juokingi!Jūs juk patys nieko nemokate.Jūs patys stačia galva nuo skardžio šokate.Jūs gal juokaujate?Jūs juk patys giliai miške grybaujate.Jūs mane išmokysite eiti tiesiai?Ar jūs patys
Kartais per milijonmečius kažkam iš milijardų…
Būna per šviesmečius kartą.Kartais visatos kertasi.Jungiasi žmonės aortomis.Išpranašauja taip kortos jiems.Taip liepia vagos iš delno.Kad kalnas eitų pas kalną.Į milijonmetį kartą.Žaibas taip tiksliai kerta.Vos keletas iš milijardų.Neskęsta, nors audroje nardo.Į
Vėjai. Miltai.
Atrodo -viską padariau taip,Kaip reikėjo.O susiklosto taip,Kad netikėtai kyla vėjas.Ir viską sumala į miltus.Sugriauna tiltus.Laužo ietis.Skaldo malkas.Jau nesuprasi -Kas čia kaltas,Kas nekaltas.Sparnai malūno sukasi.Neatakuosi.Svajosi. Sugalvosi. Suplanuosi.Bet nei su vėju,Nei su
Panacėja.
Laikas jau pasisotint.Ką besakysi.Bet neišeina,Ką tu man padarysi?Save dalinau mažais gabaliukais.Ir tau maitinau,Kaip ryžius pagaliukais.Sunkiai valgyt išmokom.Vienas kitą kramtyti.Vienas kitą ragauti.Neišspjaut, o nuryti.Aštrų skonį pajusti nesitikėjom.Nemaniau,Kad tavy tiek greipfruto kartėlio.Manyje
Stebuklas.
O jeigu vieną dieną savo kelyje sutiktum tu Stebuklą?Ar jį pažintum?Ar išsigąstum ir grąžintum atgal jį?Dievui į rankas.Sakydamas – ne tas.Ne to tikėjausi.Ne tokios progos.Ne šitokių man reikia rogių.Nes vasara
Kitaip.
Taip vieną dieną pramuša.Ar pastebėjot?Lyg praregi ir net nesupranti -Ko tam reikėjo.Kitoks žmogus.Visai kitoks.Tu pamatai.Kitoks kažkoks.Pasaulis ir visi jo pamatai.Kitaip matai.Kažkaip visai kitaip.Nuo žodžio jo.O gal nuo savo žvilgsnio.Tu nepamirši
Norisi…
Taip norisi,Kad jam manęs reikėtų.Kaip rudenį jaukios šiltos arbatos.Kai greitai bėga trumpos dienos.Tarytum sukasi vežimo ratas.Dar sukasi,Bet graudžiai traška senos ienos.Kai saulė vis žemiau.Ir vis liūdnesnė.Taip norisi,Kad jiems visiems manęs
Ramybės uostas.
Nuvalkiota frazė -Tu mano ramybės uostas.Tu mano bazė,Iš kur einu į gyvenimą.Tarsi į karą.Kur valdo visuotinis nerimas.Širdies variklis varo.Kažkur.Pirmyn.Ar tiesiog vietoj bėgti.Kaip garo turbina.Nesuprantu tokių sąvokų.Neslėpsiu.Esu pasimetus gyvenime.Todėl esi mano
Išnyko…
Žvaigždė susprogo.Tyliai rusena.Ugnis užgeso.Šviesa plevenaKol mus pasiekia.Pamatom šviesą.To,Kas jau buvo.Ko seniai nebeliko.Jau nebėra.Jau praėjus era.Tos žvaigždės.Tos šviesos.Šilumos ir gyvybės.Jau paseno vertybės.Bent turėkim tvirtybės.Su tuo susitaikyt.Nes pasibaigė laikas.Susprogo.Išnyko seniai…
Sunku perteikti…
Kartais taip sunku perteikti.Šios akimirkos grožį.Kartais labai sunku -Neužtenka žodžių.Skaidri dienos tėkmė lauke po pietų.Už lango žydi vėlyva vijoklinė rožė.Ant medinių grindų -Saulės šviesos geltonas ruožas.Švelnus vėjelio dvelksmas.Pro praviras lauko