Toliai
Man norisi kelionių. Tolių. Skrydžių, kopimų. Pastolių Margam pasaulio vandeny. Ant jų trobelėje gyvenčiau sau Langais kiaurais. Nežinomybė šaukia vakarais. Ne tik realiai, bet ir giliai širdy. Mentaliai. Vilioja gyliai
Mano žvaigždė, mano vėjas, mano burės.
Parodykit man žvaigždę, Kurią turiu stebėti tamsią naktį. Ji jums tokia ryški, Kad net gali apakti. Ją, vandenynu plaukdama, turėčiau sekti. Jūs sakot man. Ir ją turiu pasiekti. Link jos
Norai
Man kartais būna. Noriu daug. Turėti. Daug. Daugiau, negu turiu. Žiūrėti į visus iš pasakiško aukščio. Išskleist sparnus lyg milžiniško paukščio. Visi šešėly mano. Aš ore. Tada kamputy tyliai pasvajoju.
Verta…
Tylus vakaras. Skaidrus dangus. Ramios žvaigdždės. Nelyja lietus. Horizonte miškas. Melsvame fone. Tankios medžių viršūnės švelniame ūke. Gražu kartais būna. Ir verta. Visa tai pamatyti nors kartą. Žydinčias vyšnias pavasarį.
Ir dar…
Aš suprantu, kad niekur jau Iš čia neišvažiuosiu laisva valia. Lėtai žingsniuosiu gatvės grindiniu, Ir nesvarbu visai, ar tu būsi šalia. Kaukšės kulniukai garsiai Ir žingsniai aidės. Tarytum žirgas pasagom.
700
Aš myliu savo miestą. Net labai. Be saiko. Be ribų. Jame gimiau. Jame užaugau. Prisiminimus savo miesto saugau. Esu vilnietė nuo gimimo. Nuo šaknų. Nuo atvažiavusių. Išlikusių mieste. Nuo tų,
Močiutės pasakos
Bandau apie meilę. Kodėl neišeina? Apie rausvas miglas. O gal apie aukas? Atsidavimą naivų? Gal apie žvaigždę, Spindinčią nakty. Apie svajas. Apie aistras, nerimstančias širdy. Apie koridą, mirštančią Karmen. Apie
Nieko…
Taip nenutiks savaime. Ar nutiks? Tikrai neatsakysiu. Bus kaip lempta. O gal nelemta. Gal tiesiog iš lempos. Tiesiog taip bus. Nes dar nebuvo, kad nebūtų niekaip. Nes dar nebuvo niekam
Fui…
Ar tu tas, kuris leis man kalbėti? Kas tu toks, kad man lieptum tylėti? Tu mokinsi mane gedėti? Kada verkti ir kaip liūdėti? Tu tylėjai prie kapo. Ir mes turime
Yra kaip atrodo.
Kaip tau atrodo – taip yra. Neišsijosi vėjo ir bangų nesuklastosi. Kitaip nesugalvosi. Nes taip yra, Kaip tu matai. Kaip tu matai, taip žydi sodai. Ar byra pelenai į kapą.
Nuomonė
Tu nuomonę keiti kasdien. Šauki ar tyliai pasakai, kad taip galvoji ir tuo didžiuojies. Nuomonės neatrajoji. Nes vėjas surenka nukritusius lapus Ir juos išblaško. Todėl tu savo nuomonėje nededi dar
Apie plekšnes…
Gulėt dugne kaip plekšnei Yra pasirinkimas. Nekaltinkim delfinų, Kad šoka virš bangų. Nekaltinkim žuvėdrų, Kad jos nėra pingvinai. Beje, pingvinai neria, Nors būna jiems baisu. Nekaltinkim likimo. Labai aukštai pakilęs,
Pamatuokim.
Dalykai būna dideli arba maži. O kaip atskirsi? Ne viską pamatuosi, Kol nukirsi. Ne viską suskaičiuosi. Kol nukirpsi kraštelį saulės. Arba tiesiog šviesos kamputį Išmokim pamatuot truputį. Kiek sveria. Šiltas
Patiktų…
Patiktų man rašyt eilėraščius Apie žvaigždes arba Kaip krenta vyšnių žiedlapiai rausvi ant tako. Kaip tyliai „Aš tave myliu“ Man švelnios, mielos lūpos sako. Patiktų pasakoti apie baltą smėlį Po
Metai prasisuko…
Tik tak. Ramiai prasisuko. O taip! Pasibaigė metai. Tik tiek. Gali būti laisvas, Kiek tau duoda laisvės laikas. Tik taip tavo pildosi norai. Tik tiek gali būti oriai. Tiek, kiek
Noriu ilgos dienos
Vėjeli, mielas šiltas vėjau, Paglostyk veidą. Nuverktas akis. Nupūsk šalnas, kančias ir blogį. Pabaik tą sielvartingą žiemą. Atpūsk, prašau, geriau Poliarinę mums dieną. Kad truktų pusę metų. Ar metus. Kad
Sustok, pasauli, aš išlipsiu…
Tegu pasaulis sukasi Aplink mane. Bet kam man tai, jeigu jame nėra, ko noriu? Kam reikia to, kas sutelpa delne? Jei tai ne gervė danguje? Jei tai nepakerta man kojų?
Aš rami. Rami. Rami…
Aš būsiu rami. Kaip jūra Šiltų kraštų – žydra ir skaidri. Kaip baltas smėlis. Švelnus ir giedras padangės mėlis. Ankstyvas rytas. O jau karšta ir tvanku. Ir smėlis žėri baltų
Gyvenimo baletas.
Nuvylė visi iki vieno. Nieks negailėjo manęs. O tuos, kurie pagailėjo, Stipriai nuvyliau aš. Vis vien teatre likčiau vienas Kilnoti vyno taures. Gailėti, mylėti ar skriausti vienintelio sau savęs. Užbėgt
Linksmi būti norim.
Linksmi būnam, kai norim. Ir nesakykit, kad neturi svorio Linksmumas. Kaip oras. Nesveria, bet jo norim. Mirtinai norim! Linksmi būti. Dūkti ir siusti. Kaip mažyčiai Šunyčiai vizginti uodegytes. Būti linksmi
Žaidimas.
Gražus žaidimas. Tiesiog gražus žaidimas. Ryškus ir linksmas. Spindi jis ir tviska. Lemputėm ir ledu. Sniegu. Vynu karštu, tirštu, Kvapniu svaigina. Siūbuoja, supa, glaudžia. Mėto. Pina. Mintis, jausmus į nieką
Būti ypatingu.
Taip paprasta. Tereikia būti ypatingu. Kai lietūs lyja ir kai tyliai sninga. Griaustinis griaudžia. Žvaigždės krinta. Visai nedaug. Tik būti ypatingu. Į upę brendant būti ypatingu. Į krantą lipant. Žuviai
Šį kartą itin kukliai…
Į dangu ištiesiu rankas. Pasiekti noriu saulę, Kitą žvaigždę ar lėktuvą. Suimti stipriai ir pakilt link jų. Nuskrist plačiu gyvenimo keliu. Su vėjeliu. Su sniegu ir audra. Su tais, kurie
Lengvai ir sunkiai…
Jei pakeli lengvai, paleidi – Skrenda. Ir nusileidžia tyliai. Švelniai. Kai sunkiai pakeli, Paleidi. Sunkiai krenta. Dūžta. Skyla. Subyra žemė ir dangus. Ir praraja suryja mus. Belieka kristi. Taip lengvai.
Žodžiai
Aš nežinau, iš kur ateina žodžiai. Kaip vėlės iš miglos. Migla iš pelkės. Kur žiburėliai paslaptingi… Ir šnabždesiai… Už nieką niekada neatsakingi. Neatsakinga aš už juos. Jie gimsta, kyla ir
O Dieve!
O Dieve, koks skaudus Tas mėlynas dangus, Kai virsta kruvina žara! Kaip liūdna, kai nebuvo ir nebus! O Dieve! O Dieve! Koks žvilgsnis nebylus, Kai žiūri tiesiai į akis ir