·

Pabaiga

Žvaigždė pasirąžė savo debesų guolyje. Net labai ankstyvą rytą, vos pabudusi, ji atrodė nuostabiai. Nes ji buvo tikra žvaigždė. Ji buvo tokia, kokios tikėjosi visi, kurie iš tolo stebėjo jos
·

Žuvis

Jei tai nebūtų gyvatė ir undinė, jas galima būtų įsivaizduoti kaip dvi moteris besikalbančias virtuvėje. Gyvatė vyresnė. Smarkiai gestikuliuojanti. Kartais susiimanti už galvos, kartais už širdies, kartais tiesiog skėstelinti rankomis
·

Teatras

Kaime buvo teatras. Klojime. Kaimo žmonėms labai patiko ten lankytis. Tiesa, jis buvo labiau antikos teatro pobūdžio. Dar priminė japonų kabuki teatrą. Pjesėse vaidino tik vyrai. Taip susiklostė. Dažniausiai būdavo
·

Bala

Undinėlė gyveno baloje. Tikroje baloje, kur veisėsi visa jos undiniška giminė. Tokios vietos undinėlė negalėjo pavadinti ežeru. Liežuvis nesivertė ir širdis neleido. Tai buvo klaikiai nuobodi bala, kurioje gyveno klaikiai
·

Gyvatė

Šiuose kraštuose šliužų buvo daugiau, negu žmonių. Įvairių įvairiausių. Žemės, vandens, oro. Mistinių ir pačių paprasčiausių. Dar daugelis iš jų kryžminosi tarpusavyje. Todėl jų darėsi vis daugiau ir vis įvairesnių.
·

Žvaigždė

Slibinas sklendė tarp žvaigždžių. Jis buvo užsimerkęs. Šimtus kartų per savo pasakišką slibino gyvenimą jis taip sklendė. Plačiai išskleidęs didžiulius plėvinius sparnus. Jais lietė žvaigždžių pakraščius. Slibinui buvo ramu. Gera.
·

Košė

Slibinas tupėjo pušyje. Lyg katinas. Pušies laja buvo labai graži. Tanki pušies laja. Jis galėjo labai patogiai įsitaisyti tarp šakų. Jei būtų norėjęs, būtų galėjęs čia neblogą lizdą susisukti. Tik
·

Migla

Slibinas žiūrėjo, kaip nuo ežero kyla rūkas. Akmeniniai urvo angos konkūrai, jam žiūrint iš vidaus, atrodė visiškai juodi. O pati ovali anga atrodė balta. Balta kaip pienas. Visas rūkas buvo